- geležgalis
- gelẽžgalis sm. (1), geležgalỹs (34b) koks geležies gabalas: Nunešk nuo prieklėčio gelẽžgalius, jiems ten ne vieta Pc. Gelẽžgaliai mėtos ant kiemo Vdžg. Geležgaliuką rado Vl. Ant žemės guli koks geležgalỹs rš. Kad subardokšėjo mašinoj geležgalỹs Ds. Davė gẽležgaliu, kur neprakirs Dbk. Geležgalių̃ primėtyta, neik patamsy – da koją nusmuši Dbk. | O jis jau geležgalių̃ (metalinių pinigų) gerokai bus prisirinkęs Mrj. Prikimštas čeraslas geležgalių Sz.
Dictionary of the Lithuanian Language.